Visada pažiūrėkite, į kur yra nukreiptas vairuotojo žvilgsnis

Pavojinga situacija pėsčiųjų perėjoje

Pavojinga situacija

Pavojinga situacija pradedant lenkti

Pavojinga situacija

Pavojinga situacija prie maršrutinio transporto stotelės

Vairuotojo budrumas ir reakcija

Iš mokymų centro Švedijos provincijos keliukais kelis kartus važiuojame iki greitkelio ir juo nuvažiavę keliasdešimt kilometrų vingiuodami mažesniais keliais grįžtame atgal. Kelionės tikslas – išbandyti „Volvo“ automobiliuose neseniai pradėtas diegti aktyvaus saugumo sistemas ir įsitikinti jų veiksmingumu.

Nors kompanijos atstovai tikina, kad naujausiomis technologijomis naudotis lengva, prietaisų skydelyje aktyvavęs visas automobilyje esančias saugumo sistemas iš pradžių gali tarp jų pasimesti – ką tiksliai kuri daro ir kokios automobilio reakcijos man tikėtis?

Labiausiai iš keturių Švedijos keliuose išbandytų patiko dvi funkcijos – įspėjimas išvažiavus iš savo eismo juostos (angl. Lane Departure Warning) ir vairuotojo budrumo kontrolė (angl. Driver Alert Control).

Sistema, švelniu garsiniu signalu įspėjanti, kad išvažiavote iš savo kelio juostos, veikia važiuojant užmiestyje ar greitkeliu – automobilio greitis turi būti ne mažesnis kaip 65 km/val. Jeigu kelio danga padengta sniegu ar kelio žymėjimo linijų nematyti dėl kokių nors kitų priežasčių, automobilio pagalbos nesitikėkite. Sistema veikia remdamasi duomenimis, kuriuos gauna per galiniame vaizdo veidrodėlyje įmontuotą kamerą – ji atpažįsta kelio ribas ženklinančias linijas. Ta pati kamera reikalinga ir vairuotojo budrumui sekti.

Sumažėjus vairuotojo budrumui pasigirsta garsinis signalas ir pasirodo pranešimas, rekomenduojantis sustoti ir pailsėti

Jeigu kelio juostą kertate sąmoningai – rodydami posūkį persirikiuojate ar lenkiate lėčiau važiuojantį automobilį, sistema tyli. „Volvo“ atstovai sako, kad ji atpažįsta sąmoningus ir nesąmoningus vairuotojo judesius ir niekuomet neįsikiša, jeigu nebūtina – pašalinių trikdžių vairuotojui turi būti kuo mažiau, vairuodamas jis neturi apsunkinti savęs ir galvoti, kodėl suveikė sistema. Kitaip tariant, ji turi veikti tik tada, kai to tikrai reikia.

Švedijos keliais važinėjome dieną, tačiau būtų įdomu tas pačias sistemas išbandyti ir tamsiu paros metu – ar ir tuomet jos reaguoja taip pat greitai. Reikia pasakyti, kad ir šviesiu paros metu automobilis pastebėdavo ne visas ženklinimo juostas. Dalį kaltės turime prisiimti patys – galbūt pernelyg atidžiai stebėdami automobilio reakcijas per daug sulėtinome greitį, o gal nuo pat pradžių kameros jautrumą reikėjo padidinti iki maksimalaus. Tuomet sistema būtų pasirodžiusi dar geriau, nors ir dabar priekaištų jai neturiu – išties puiki pagalbininkė.

Vairuotojo budrumo kontrolės sistemos efektyvumu įsitikinti iki galo nepavyko – tam tikriausiai reikėtų užsnūsti prie vairo. Tuomet taip pat turėtų pasigirsti garsinis signalas ir pasirodyti pranešimas, rekomenduojantis sustoti ir pailsėti.

Jau minėta kamera seka automobilio judesius tarp kelio juostą žyminčių ženklinimo linijų ir stebi, ar automobilis tinkamai valdomas. Kai automobilis kelyje pradeda „plaukioti“ arba vingiuoti, ekrane galima stebėti, kaip mažėja vairuotojo budrumą žyminčios padalos. Galiausiai pasigirsta garsinis įspėjamasis signalas. Sistema veikia važiuojant ne mažesniu kaip 65 km/val. greičiu ir padeda pavargusiems bei išsiblaškiusiems vairuotojams.

Budrumą praradusiam vairuotojui (o tokiu norėdami nuodugniai išbandyti saugumo sistemas bandėme apsimesti) nuolatinis automobilio garsinis priminimas išnirti iš svajonių ir visą dėmesį skirti keliui gali ir įgristi. Tačiau jeigu vairuojate tvarkingai ir laikotės kelio eismo taisyklių, tokia pagalba, jos prireikus, tikrai pravarti.

Įspėjimo apie atstumą sistema (angl. Distance Alert) ypač pravers mieste, kur dažnai nematyti, kai ima stabdyti ne prieš jus važiuojanti, o ir dar prieš tą automobilį esanti transporto priemonė.

Atstumą iki priešais važiuojančio automobilio galima pasirinkti iš penkių laiko intervalų. Automobilio priekyje esantis radaras visą laiką matuoja atstumą iki priekyje esančios mašinos. Jeigu atstumas yra mažesnis už jūsų pasirinktą, ant priekinio automobilio stiklo įsižiebia raudonų diodų eilė – būkite pasiruošę stabdyti.

Įspėjimo apie atstumą sistema pradeda veikti pasiekus 30 km/val. greitį.

Nuolatinio greičio palaikymo sistema (angl. Cruise Control) „Volvo“ automobiliuose buvo ir anksčiau, tačiau dabar ji patobulinta – galima ne tik nusistatyti nuolatinį greitį, bet ji ir kontroliuoja atstumą iki priešais važiuojančio automobilio (angl. Adaptive Cruise Control). Kai priartėjate prie lėčiau važiuojančio automobilio, radaro ir kompiuterio valdoma sistema tą pajunta ir pradeda mažinti automobilio greitį taip išlaikydama saugų atstumą iki priešais jus važiuojančios transporto priemonės. Jeigu priekyje esanti mašina pradeda greitėti, jūs taip pat pradedate važiuoti greičiau – kol pasiekiate savo nustatytą maksimalų greitį.

Šaltinis: http://automobiliai.eversus.lt